Janušas Korčakas: „Mylėk savo vaiką visokį – netalentingą, nesėkmingą…“
Vaikai yra angelai, atėję pas mus tam, kad išmokytų besąlygiškai meilėti, dalintis, atjausti, džiaugtis mažais džiaugsmais… Taip teigė rašytojas, pedagogas J. Korčakas. Įkvėpimui – jo mintys.
Janušas Korčakas (tikras vardas Henrikas Holdšmitas) – žydų kilmės, lenkų visuomenės veikėjas gydytojas, rašytojas ir vienas įsimintiniausių bei nuoširdžiausių pedagogų. Ypač daug dėmesio skyrė tam, kad vaikai sulauktų kuo daugiau tėvų meiės ir dėmesio. Kaip byloja istorija, drauge su našlaičių namų auklėtiniais netgi žengė į mirtį. Pasakojama, jog tą dieną, kai žydų vaikai buvo sulaipinti į vagonus, turėjusius nugabenti juos į koncentracijos stovyklą, su jais drauge turėjo išvykti ir J. Korčakas. Tačiau esą prie jo priėjo vienas SS karininkas ir paklausė, ar tai jis vaikų knygos „Karalius Motiejukas Pirmasis“ autorius. Pasirodo, tai buvo viena mėgstamų to karininko vaikystės knygų ir jis užsimojo padėti rašytojui išsivaduoti. Tačiau J. Korčakas pareiškė, kad jis ne koks niekšas, jog paliktų vargšus vaikus vienus mirti. Ir netrukus Treblinko koncentracijos stovykloje drauge žengė į dujų kamerą. Pasak liudijimų, eidamas mirti garsusis pedagogas ant rankų nešė nusilpusį berniuką ir visiems vaikams sekė pasaką.
Įsimintinos J. Korčako mintys:
★ „Ar žemė dėkoja saulei už tai, kad ji šviečia? Medis – sėklai, iš kurios jis išaugo? Ar lakštingala savo treles skiria motinai už tai, kad ši kadaise šildė jį savimi? Ar atiduodi vaikui tai, ką pats gavai iš tėvų, ar skoliniesi kuriam laikui kruopščiai skaičiuodamas palūkanas? Argi mylėti – paslauga, kurią galima apmokėti?“
★ „Nereikalauk iš vaiko užmokesčio už viską, ką tu dėl jo padarei. Tu davei jam gyvenimą, kaip jis gali atsidėkoti tau? Jis duos gyvenimą kitam, tas – trečiam, ir tai nekintantis dėkingumo dėsnis.“
★„Mylėk savo vaiką visokį – netalentingą, nesėkmingą, suaugusį. Bendraudamas su juo – džiaukis, nes vaikas – tai šventė, kuri kol kas su tavimi.“
★ „Tu sakai: „Jis privalo… Aš noriu, kad jis…“ Ir ieškai pavyzdžio, kurį vaikas turėtų atitikti, modeliuoji gyvenimą, vertą jo. Tai kas, kad aplinkui – vidutinybė ir kasdienybė. Tai kas, kad aplink – pilkuma.“
★ „Tavyje – prisiminimai ir patirtis, jame – nepastovumas ir įžūli viltis. Tu svyruoji – jis laukia ir tiki, tu būgštauji – jam viskas paprasta. Jaunystė, jeigu ji nesišaipo, neatsiriboja, nesmerkia, visada siekia ištaisyti praeities klaidas. Taip turi būti.“
★ „Nekankink savęs, jeigu negali kažko padaryti dėl savo vaiko, tiesiog atsimink: dėl vaiko padaryta nepakankamai, jei nepadaryta visa, kas įmanoma.“
VERTA PASIDOMĖTI